Sėdi vakare prieš televizorių, nori pažiūrėti krepšinį ar naują serialą, o ekranas rodo juodą kvadratą arba spalvotas juostas. Pažįstama situacija? Vilniuje kiekvieną savaitę šimtai vyrų susiduria su ta pačia problema – televizorius staiga nustoja veikti taip, kaip turėtų. Ir dažniausiai pirmoji mintis būna: reikia skambinti meistrui, mokėti už iškvietimą, laukti kelias dienas.
Bet čia yra vienas svarbus dalykas – dalis gedimų yra tiek akivaizdūs, kad juos galima atpažinti per kelias minutes. O kartais net išspręsti patiems, nesukant galvos ir neišleidžiant papildomų eurų.
Kai ekranas tiesiog „miršta”
Televizorius įsijungia, girdisi garsas, bet vaizdo nėra – tik juoda arba pilka spalva. Klasikinis atvejis, su kuriuo susiduria daugybė namų ūkių. Dažniausiai tai reiškia matricos arba jos apšvietimo (backlight) problemą. Jei televizorius senesnis nei 5-7 metai ir naudojamas kasdien po kelias valandas, tai visai natūralus senėjimo požymis.
Svarbu: jei girdisi garsas, bet vaizdo nėra visiškai – tai skiriasi nuo situacijos, kai vaizdas tik pritemęs ar su dėmėmis. Antruoju atveju gali padėti tiesiog apšvietimo koregavimas nustatymuose, pirmuoju – jau reikalinga rimtesnė diagnostika.
Garso yra, o vaizdo – nulis (arba atvirkščiai)
Situacija, kai vienas iš komponentų dingsta visiškai, dažnai rodo, kad problema ne pačiame televizoriuje, o jungtyse. HDMI kabelis, kuris kelis metus gulėjo sulenktas už spintelės, gali tiesiog nustoti perdavęs signalą kokybiškai. Prieš imantis rimtesnių veiksmų, verta:
- Pabandyti kitą HDMI prievadą televizoriuje
- Patikrinti, ar kabelis nepažeistas
- Perkrauti prijungtą įrenginį (priešakinę dėžutę, žaidimų konsolę ar kt.)
Jei problema išlieka nepriklausomai nuo šaltinio – tai jau signalas, kad reikalas rimtesnis nei paprastas kabelio pakeitimas.
Televizorius įsijungia, bet iškart išsijungia
Vienas iš tų gedimų, kurie vyrams kelia daugiausiai nervų. Paspaudi mygtuką, ekranas blyksteli, logotipas pasirodo – ir viskas užgęsta. Dažniausiai tai susiję su maitinimo plokšte. Kondensatoriai, kurie laikui bėgant „išpampsta” ar praranda talpą, yra viena populiariausių priežasčių, kodėl televizoriai taip elgiasi.
Tai vienas iš tų atvejų, kai savarankiškai remontuoti nerekomenduojama, jei neturi elektronikos patirties – viduje lieka įtampa net atjungus iš tinklo. Tačiau atpažinti šį gedimą pačiam – lengva, ir tai leidžia iškart tiksliau apibūdinti problemą meistrui, sutaupant laiko diagnostikai.
Nuotolinio valdymo pultas nereaguoja
Prieš įtariant rimtą televizoriaus gedimą, verta patikrinti banaliausią dalyką – baterijas pulte. Skamba juokingai, bet statistiškai tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės mano, kad „sugedo televizorius”, kai iš tikrųjų reikalas visai kitur.
Jei baterijos naujos, o pultas vis tiek nereaguoja – patikrink, ar IR jutiklis televizoriaus priekyje neuždengtas kokiu nors daiktu ar dulkėmis. Kartais pakanka nuvalyti sensorių minkšta šluoste.
Vaizdas dreba, mirga arba atsiranda linijos
Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane, virpantis vaizdas, keisti spalvų iškraipymai – tai jau rimtesnis signalas apie matricos pažeidimą. Ypač jei televizorius neseniai buvo perkraustytas, nukritęs ar patyrė smūgį. Šiuo atveju savarankiškai padaryti mažai ką galima, tačiau svarbu žinoti – tokie gedimai retai „praeina savaime” ir dažniausiai tik prastėja laikui bėgant.
Kai reikia profesionalo, o ne YouTube video
Internete pilna vaizdo įrašų, kaip „pačiam suremontuoti televizorių per 10 minučių”. Realybė kitokia – be tinkamų įrankių, atsarginių dalių ir patirties, savarankiškas remontas dažnai baigiasi arba dar didesniu gedimu, arba, blogiausiu atveju, sužalojimu dėl liekamosios įtampos elektroninėse plokštėse.
Vilniuje veikia nemažai televizoriaus remonto paslaugas teikiančių įmonių, kurios per pirmą apžiūrą gali greitai nustatyti, ar problema sprendžiama tą pačią dieną, ar reikalinga papildoma detalė. Svarbu rinktis meistrus, kurie duoda garantiją darbams – tai apsaugo, jei gedimas pasikartotų per artimiausius mėnesius.
Prieš skambinant – trumpas kontrolinis sąrašas
Prieš rankioje spaudžiant meistro numerį, verta pačiam praeiti kelis paprastus žingsnius:
- Patikrinti maitinimo laidą ir lizdą (kartais problema – banaliai atsijungęs kištukas)
- Perkrauti televizorių, atjungiant nuo tinklo 2-3 minutėms
- Išbandyti kitą HDMI ar AV prievadą
- Patikrinti, ar gedimas kartojasi su skirtingais signalo šaltiniais
- Pastebėti, ar yra garsų (traškesys, spragsėjimas), kvapų ar šilumos iš korpuso
Šie paprasti veiksmai gali arba išspręsti problemą iš karto, arba bent jau leis meistrui tiksliau suprasti, kokio pobūdžio gedimas laukia diagnostikoje.
Vietoj tradicinės pabaigos: kada verta pasitikėti savimi, o kada – specialistu
Tiesa yra tokia – dauguma vyrų puikiai sugeba atpažinti, kada televizorius tiesiog „kaprizuoja” dėl smulkmenos, ir kada situacija reikalauja rimtesnio įsikišimo. Svarbiausia neapsimesti, kad problemos nėra, ir nesitikėti, kad ji „praeis savaime” – elektronika taip neveikia.
Atpažinus gedimo tipą dar prieš skambinant meistrui, sutaupoma ne tik laiko, bet ir pinigų – aiškiai apibūdinta problema leidžia greičiau gauti tikslų kainos įvertinimą, o ne bendrą „reikės pažiūrėti vietoje”. Ir galiausiai, kai jau žinai, kad reikalas rimtas – geriau patikėti profesionalams, nei rizikuoti paversti nedidelį gedimą į visišką televizoriaus „mirtį”.
