Viršįtampis ir žaibas: kaip apsaugoti televizorių nuo elektros tinklo gedimų

Kodėl televizorius bijo elektros tinklo kaprizų

Griaustinis dundėja, žaibas švyste švysteli danguje, o jūs sėdite svetainėje ir galvojate – ar reikėjo ištraukti televizoriaus kištuką iš lizdo? Šis klausimas kankina daugelį, ypač vasaros audrų metu. Ir ne be reikalo, nes šiuolaikiniai televizoriai, nors ir technologiškai pažangūs, yra gana jautrūs elektronikos stebuklai.

Problema ta, kad mūsų namuose elektros įtampa turėtų būti stabili – 230 voltų su nedideliais svyravimais. Bet gyvenimas rodo kitką. Kartais įtampa šokteli aukštyn, kartais nukrenta žemyn, o per audrą gali įvykti tikras elektros chaosas. Viršįtampis – tai staigus ir trumpalaikis įtampos padidėjimas tinkle, kuris gali trukti nuo kelių mikrosekundžių iki kelių milisekundžių. Televizoriaus maitinimo blokas, procesorius, ekranas – visa ši elektronika gali nukentėti per akimirką.

Įdomu tai, kad ne tik tiesioginiai žaibo smūgiai kelia grėsmę. Net jei žaibas trenkia už kelių kilometrų, elektromagnetinė banga gali keliauti elektros laidais ir sukelti problemų jūsų įrenginiuose. O dar yra kasdieniai viršįtampiai – kai kaimynas įjungia galingą suvirinimo aparatą, kai elektrinėje įvyksta gedimas, kai po elektros dingimo staiga atsiranda įtampa. Visa tai kaupiasi ir trumpina jūsų brangios technikos gyvenimą.

Kas nutinka televizoriui, kai elektra „pašėlsta”

Pažiūrėkime, kas vyksta televizoriaus viduje, kai ateina viršįtampis. Šiuolaikinis televizorius – tai sudėtingas kompiuteris su ekranu. Jame yra maitinimo blokas, kuris paverčia kintamą 230V įtampą į įvairias nuolatines įtampas – 12V, 5V, 3.3V ir kitas, reikalingas skirtingiems komponentams maitinti.

Kai staiga ateina viršįtampis, maitinimo blokas patiria didžiulį stresą. Jame esantys kondensatoriai, diodai, tranzistoriai gali tiesiog „perdegti”. Dažniausiai kenčia būtent maitinimo blokas – jis tarsi priima smūgį į save, bandydamas apsaugoti kitus komponentus. Bet jei viršįtampis labai stiprus, nukenčia ir pagrindinė plokštė su procesoriumi, ir LED apšvietimo sistema, ir net pats ekranas.

Matėte televizorių, kuris staiga nebesijungia po audros? Greičiausiai perdegė maitinimo blokas. O gal televizorius įsijungia, bet ekranas lieka juodas? Tai gali būti sugadinta LED apšvietimo sistema. Kartais televizorius veikia, bet atsiranda keistų artefaktų vaizde, spalvos iškraipytos – tai jau pagrindinės plokštės ar ekrano valdymo elektronikos bėda. Remontas tokiais atvejais dažnai kainuoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų, o kartais tiesiog neapsimoka – pigiau nusipirkti naują.

Apsaugos būdai: nuo paprasčiausių iki profesionalių

Paprasčiausias ir seniausias būdas – ištraukti kištuką iš lizdo. Jei žinote, kad artėja audra, ir būsite namuose, tiesiog išjunkite televizorių ir ištraukite kištuką. Taip pat atjunkite antenos kabelį, nes žaibas gali ateiti ir per anteną! Daugelis apie tai pamiršta. Jei turite kabelinę televiziją ar internetą per koaksialinį kabelį – jį taip pat verta atjungti.

Bet kas daro, kai audra užklumpa netikėtai, o jūsų nėra namuose? Čia į pagalbą ateina įvairios apsaugos priemonės. Pirmiausia – viršįtampio apsaugos lizdai arba prailgintojai su apsauga. Jie kainuoja nuo 10 iki 50 eurų ir yra pirmoji gynybos linija. Tokiame įrenginyje yra specialūs komponentai (dažniausiai varistoriai – MOV), kurie per kelias nanosekundes nukreipia viršįtampį į žemę.

Svarbu suprasti, kad ne visi prailgintojai su mygtuku yra apsaugoti nuo viršįtampio. Perkant būtina ieškoti žymos „surge protection” arba „viršįtampio apsauga”. Geriau rinktis žinomų gamintojų produktus, kur nurodytas apsaugos lygis džauliais (J) – kuo daugiau, tuo geriau. Normalus apsaugos lygis būtų 500-1000 J. Taip pat svarbu, kad būtų apsaugoti ne tik maitinimo lizdai, bet ir antenos/kabelio įėjimai.

Dar patikimesnis variantas – įtampos stabilizatorius arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis). UPS dažniausiai naudojami kompiuteriams, bet puikiai tinka ir televizoriams. Jie ne tik apsaugo nuo viršįtampio, bet ir išlygina įtampos svyravimus, o elektrai dingus, dar keletą minučių tiekia energiją iš baterijos. Tiesa, geras UPS televizoriui kainuos 100-200 eurų, bet tai investicija į ramybę.

Antenos ir kabeliai – pamiršta silpna grandis

Daugelis žmonių apsaugo televizorių nuo viršįtampio elektros tinkle, bet visiškai pamiršta apie anteną ar kabelinės televizijos kabelį. O tai – labai dažnas kelias žaibui patekti į jūsų televizorių. Ypač pavojingos stogo antenos, kurios yra aukštai ir gali tiesiogiai pritraukti žaibą.

Jei turite stogo anteną, ji privalo būti įžeminta. Tai ne patarimas, o reikalavimas pagal elektros įrengimo taisykles. Antenos stiebas turėtų būti sujungtas su žaibolaidžiu arba atskirai įžemintas. Be to, pačiame antenos kabelyje, kur jis įeina į namą, turėtų būti įrengta viršįtampio apsauga – speciali kapsulė, kuri nukreipia viršįtampį į žemę.

Kabelinės televizijos ar interneto atveju situacija šiek tiek kitokia, bet taip pat svarbi. Koaksialinis kabelis, ateinantis iš gatvės, taip pat gali atnešti viršįtampį. Geriausia turėti bendrą apsaugos sprendimą – prailgintuvas su viršįtampio apsauga, kuris turi ne tik elektros lizdus, bet ir koaksialinio kabelio įėjimus/išėjimus. Signalas praeina, bet viršįtampis sustabdomas.

Dar vienas dalykas, apie kurį retai kas galvoja – HDMI kabeliai. Jei televizorius sujungtas HDMI kabeliais su kitais įrenginiais (resyveriu, žaidimų konsole), viršįtampis gali keliauti ir per juos. Todėl visi jūsų įrenginiai turėtų būti apsaugoti, arba bent jau audros metu verta atjungti HDMI kabelius.

Namų elektros instaliacijos svarba

Net geriausia viršįtampio apsauga nepadės, jei jūsų namų elektros instaliacija yra sena ir netvarkinga. Ypač svarbus dalykas – įžeminimas. Sovietmečio namuose ir daugelyje senų butų įžeminimo tiesiog nėra. Lizdai turi tik du kontaktus vietoj trijų, o tai reiškia, kad viršįtampio apsaugos įrenginiai negali tinkamai veikti – jie neturi kur nukreipti viršįtampio.

Jei gyvenant sename name ar bute, rimtai rūpite savo technika, verta investuoti į elektros instaliacijos atnaujinimą. Įvesti įžeminimą, pakeisti senus laidus, įrengti modernią skydinę su automatiniais jungikliais ir nuotėkio srovės rėlėmis (ŽS). Taip, tai kainuoja – priklausomai nuo buto dydžio, gali būti 1000-3000 eurų, bet tai investicija į saugumą ir visų jūsų elektros prietaisų ilgaamžiškumą.

Elektros skydinėje taip pat galima įrengti centrinę viršįtampio apsaugą – tai specialus modulis, kuris montuojamas tiesiai į skydinę ir apsaugo visą namą. Tokia apsauga kainuoja 50-150 eurų plius elektrikui už įrengimą, bet tai efektyviausias būdas apsaugoti visus namo elektros prietaisus vienu metu. Tiesa, ji neapsaugo nuo viršįtampių, ateinančių per antenas ar kabelius – tam vis tiek reikia papildomų sprendimų.

Dar vienas svarbus dalykas – elektros skydas turėtų būti tvarkingai surinktas, su tinkamais automatiniais jungikliais. Kiekviena atskira linija (pvz., svetainė, virtuvė) turėtų turėti savo automatą. Tai padeda ne tik saugumo prasme, bet ir leidžia greičiau lokalizuoti problemas.

Draudimas ir garantijos – kas dengia žaibo žalą

Įdomus klausimas – kas moka, jei žaibas vis tiek sugadina televizorių? Standartinė gamintojo garantija paprastai nedengia žalos, atsiradusios dėl „nenugalimos jėgos” (force majeure), o žaibas būtent taip ir klasifikuojamas. Perskaitykite garantijos sąlygas smulkiu šriftu – greičiausiai rasite, kad gamintojo garantija neapima žalos dėl viršįtampio, žaibo, potvynio ir panašių dalykų.

Tačiau namų turto draudimas gali padengti tokią žalą. Jei turite namų turto draudimo polisą, patikrinkite, ar jame yra įtraukta apsauga nuo gamtos stichijų ir žaibo. Dažniausiai tai yra papildoma parinktis, už kurią reikia mokėti šiek tiek daugiau, bet audringose Lietuvos vasarose tai gali būti verta. Jei žaibas sugadina televizorių ar kitą techniką, galėsite pateikti draudimo išmoką.

Kai kurie viršįtampio apsaugos įrenginių gamintojai siūlo papildomą garantiją – jei jūsų įrenginys nukentėjo nuo viršįtampio, nors buvo prijungtas per jų apsaugos prietaisą, jie kompensuos žalą iki tam tikros sumos (pvz., 10000-50000 eurų). Skamba puikiai, bet praktikoje tokias kompensacijas gauti būna sudėtinga – reikia įrodyti, kad viskas buvo tinkamai prijungta, kad apsaugos įrenginys veikė ir t.t. Vis tiek geriau turėti tokią garantiją nei neturėti.

Dar vienas patarimas – jei įvyko žaibo smūgis ir nukentėjo technika, nedelsiant fotografuokite žalą, saugokite visus čekius ir dokumentus, kvieskite elektriką, kad įvertintų situaciją ir pateiktų raštišką išvadą. Visa tai pravers bendraujant su draudimo kompanija ar bandant gauti kompensaciją iš apsaugos įrenginių gamintojo.

Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui

Gyvenime ne visada galima būti pasirengus audroms ir viršįtampiams. Štai keletas praktinių patarimų, kaip sumažinti riziką nesudėtingai:

Audros metu: Jei esate namuose ir matote artėjančią audrą, geriausia išjungti televizorių ir ištraukti kištuką. Taip pat atjunkite antenos ar kabelio kabelį. Jei turite laiko, atjunkite ir HDMI kabelius, jungiančius televizorių su kitais įrenginiais. Taip, tai šiek tiek varginantis, bet užtrunka vos minutę ir gali išgelbėti šimtus eurų.

Išvykstant atostogų: Jei išvykstate ilgesniam laikui, apsvarstykit galimybę visiškai išjungti tam tikrus automatinius jungiklius elektros skydinėje arba bent ištraukti brangios technikos kištukus. Vasarą, kai dažnos audros, tai ypač aktualu.

Renkantis vietą televizoriui: Stenkitės, kad televizorius būtų kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Nors tai neapsaugo nuo viršįtampio elektros tinkle, bet sumažina riziką dėl tiesioginių žaibo poveikių.

Reguliari patikra: Kartą per metus patikrinkite savo viršįtampio apsaugos įrenginius. Daugelis jų turi indikatorių, rodantį, ar apsauga vis dar veikia. Varistoriai, kurie apsaugo nuo viršįtampio, laikui bėgant „susidėvi” – kiekvienas viršįtampis juos šiek tiek pažeidžia. Po stiprios audros ar kelių metų naudojimo gali tekti pakeisti apsaugos įrenginį nauju.

Neperkaiskite: Nereikia pirkti brangiausių ir sudėtingiausių apsaugos sistemų, jei gyvenant bute miesto centre. Įvertinkite realią riziką. Jei gyvenant daugiabučio vidurinėje aukšte, rizika yra mažesnė nei privačiame name su stogo antena. Bet bent bazinė apsauga turėtų būti visada.

Kai apsauga tampa gyvenimo būdu

Galų gale, apsauga nuo viršįtampio ir žaibo – tai ne vienkartinis veiksmas, o tam tikra gyvenimo filosofija. Kaip užsidedame saugos diržą automobilyje ar užrakiname duris išeidami iš namų, taip turėtume įpratinti save rūpintis ir savo elektronikos sauga.

Šiuolaikinis televizorius – tai ne tas senas kineskopinis aparatas, kuris veikė dešimtmečius ir jam niekas nedarė įtakos. Tai sudėtingas, jautrus įrenginys, kuris gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Investavus 20-50 eurų į normalų viršįtampio apsaugos prailgintuvas, galite išsaugoti šią investiciją. O jei dar pasirūpinsite tinkamu įžeminimu ir antenos apsauga, rizika tampa minimali.

Prisiminkite, kad apsauga veikia sluoksniais. Viena priemonė gali nepakakti, bet kelios kartu – centrinė apsauga skydinėje, lokalus apsaugos prailgintuvas prie televizoriaus, antenos apsauga, tinkamas įžeminimas – sudaro patikimą gynybos sistemą. Ir nors niekas negali garantuoti šimtaprocentinės apsaugos (tiesioginiam žaibo smūgiui į namą atlaikys nedaugelis sistemų), bet tikimybė, kad jūsų televizorius nukentės, tampa labai maža.

Taigi, kitą kartą išgirdę griaustinį, galėsite ramiai toliau žiūrėti savo mėgstamą serialą, žinodami, kad padarėte viską, kas įmanoma, kad apsaugotumėte savo techniką. O jei dar nepadarėte – dabar žinote, nuo ko pradėti. Elektros tinklo kaprizai ir žaibai yra neišvengiami, bet jūsų televizoriaus likimas – jūsų rankose.